Broliai ir sesės: ar lankyti tą patį būrelį, ar geriau skirtingus?

Tėvų gidas

Turinys

Sprendimas, kokias popamokines veiklas pasirinkti vaikams, neretai tampa galvosūkiu tėvams. Būreliai – tai įvairūs užsiėmimai po pamokos – nuo meno ir muzikos pamokų iki sporto treniruotės ar mokslo būrelių. Jei auginate du ar daugiau vaikų, tikriausiai bent kartą esate svarstę: ar lankyti tą patį būrelį broliams ir sesėms būtų geriau, ar verčiau leisti juos į skirtingas veiklas? Viena vertus, bendras būrelis gali sutvirtinti tarpusavio ryšį ir supaprastinti logistiką šeimai. Kita vertus, skirtingi būreliai gali padėti vaikams atsiskleisti individualiai, išvengti konkurencijos ir atrasti savo unikalius pomėgius. Šiame straipsnyje aptarsime abiejų pasirinkimų privalumus ir trūkumus, remdamiesi specialistų įžvalgomis bei tyrimais, ir pateiksime praktinių patarimų tėvams.

Vienas būrelis abiem vaikams: privalumai ir iššūkiai

Stipresnis ryšys ir tarpusavio palaikymas. Bendra veikla gali tapti puikia proga broliams ir sesėms stiprinti draugystę. Jeigu vaikai yra panašaus amžiaus, turi bendrų interesų ir gerai sutaria tarpusavyje, jiems gali būti dar smagiau lankyti būrelį kartu. Dalyvaudami toje pačioje veikloje, jie kuria bendrus prisiminimus, kartu mokosi naujų įgūdžių ir netgi po užsiėmimų namuose gali drauge praktikuoti naujus hobius ar žaisti mėgstamą sportą. Pavyzdžiui, kartu lankant muzikos būrelį, broliai ar sesės gali namuose rengti improvizuotus koncertus, o lankančių tą pačią sporto šaką treniruotes – žaisti kieme komandą prieš komandą.

Tokie bendri potyriai stiprina jų tarpusavio ryšį ir komandinę dvasią. Be to, vyresnis brolis ar sesė neretai gali padėti jaunesniajam – parodyti pavyzdį, padrąsinti prieš pirmąjį pasirodymą ar varžybas, paaiškinti užduotis. Psichologai pastebi, kad mažesnis vaikas dažnai linkęs identifikuotis su vyresniuoju, t. y. sekti jo pėdomis. Turėdamas šalia pažįstamą brolį ar sesę, vaikas jaučiasi drąsiau naujoje aplinkoje – tai tarsi dalelė namų tarp nepažįstamų vaikų.

Vaikai ir tėvai svarsto, „ar lankyti tą patį būrelį“, ar pasirinkti skirtingas veiklas, kad pagerintų tarpusavio santykius ir padėtų vaikams atsiskleisti.

Motyvacija ir sveika konkurencija. Nedidelė konkurencija tarp brolių ir seserų – natūralus dalykas, ir bendrame būrelyje ji gali pasireikšti dar stipriau, ypač jei vaikai panašaus amžiaus ar net tos pačios lyties. Tačiau konkurencija nebūtinai yra blogai – ji gali tapti motyvacijos varikliu. Jeigu konkurencingumas tarp vaikų išlieka draugiškas ir pagarbus, jis gali skatinti juos stengtis labiau: pavyzdžiui, broliai žaisdami toje pačioje futbolo komandoje gali vienas kitą „vytis“, kas greičiau bėga ar taikliau spiria kamuolį, ir taip abu tobulėja. Vaikų psichologai pažymi, kad sveika konkurencija tarp brolių ir seserų gali turėti teigiamų pasekmių – vaikai mokosi stengtis, ugdo empatiją ir išsiugdo vertingas gyvenimiškas pamokas.

Svarbu, kad tėvai stebėtų konkurencijos toną: kol varžymasis geranoriškas (be užgauliojimų ar nuvertinimo), jis gali būti skatinamas kaip „treniruotė“ prieš realaus pasaulio konkurencines situacijas. Be to, vyresnis vaikas bendrame būrelyje dažnai tampa įkvėpėju – mažylis stengiasi pasiekti vyresniojo lygį, o tai gali kelti jo ambicijas. Ne veltui tyrimai rodo, kad jaunesni broliai ar seserys neretai siekia lygiuotis į vyresniuosius: jei vyresnė sesė pelno pagyrų už pasiekimus, jaunesnė gali taip pat norėti išmėginti tą pačią veiklą ir pasirodyti ne prasčiau. Taigi, bendras būrelis gali sukurti teigiamą paskatų ciklą abiem vaikams.

Lengvesnė logistika tėvams. Praktinis aspektas – ne mažiau svarbus. Daugelis tėvų pripažins, kad organizuoti kasdienybę, kai kiekvienas vaikas lanko skirtingus būrelius skirtingose miesto vietose, gali būti tikras iššūkis. Vienas bendras būrelis abiem vaikams gerokai supaprastina logistiką: reikia derinti tik vieną tvarkaraštį, vežti vaikus į vieną vietą tuo pačiu metu. Kaip pastebi daugiavaikių šeimų konsultantai, „siekiant išsaugoti sveiką protą“ tėvams neretai verta mažesnius vaikus leisti į tą pačią veiklą, kol jie dar nėra atradę savo „arkliuko“. Tai leidžia šeimai efektyviau planuoti laiką: pavyzdžiui, abu vaikai vienu metu lanko tą pačią dailės studiją ar plaukimo treniruotę – kol jie užsiėmę, tėtis ar mama gali ramiai palaukti ir tuo pat metu stebėti abu.

Tuo tarpu pasirinkus skirtingus būrelius, tektų skaidyti dėmesį ir laiką: vieną vaiką vežti į muzikos pamoką pirmadieniais, kitą – į karatė antradieniais, dažniau stovėti kamščiuose, derinti atostogas pagal skirtingus varžybų grafikus ir pan. Taigi bendras būrelis neretai reiškia mažiau streso tėvams – juk visiems pažįstamas jausmas, kai vakarais tenka „skubėti į skirtingas puses“. Negana to, kai kurie būreliai ar stovyklos siūlo finansinę naudą – sumažintą kainą dviem vaikams. Pavyzdžiui, stovyklų asociacijos duomenimis, daugelis stovyklų taiko nuolaidas, jeigu dalyvauja du ar daugiau tos pačios šeimos vaikų. Tai – maloni paskata tėveliams, renkantis bendrą veiklą.

Broliai ir sesės kartu lankydami tas pačias pamokas būrelyje, kuria bendrus prisiminimus ir stiprina tarpusavio ryšį, užsiimdami mėgstamomis veiklomis.

Galimi sunkumai ir trūkumai. Žinoma, lankant tą patį būrelį, iškyla ir tam tikri iššūkiai. Vienas jų – individualumo stoka. Vaikai, nuolat būdami kartu toje pačioje veikloje, gali imti lyginti save tarpusavyje. Jeigu vienam sekasi kiek geriau (greičiau progresuoja muzikos pamokose ar pelno daugiau įvarčių aikštėje), kitas gali pasijusti nepilnavertis. Specialistai pastebi, kad augdami vaikai natūraliai siekia išskirtinumo ir nori save identifikuoti ne tik kaip „brolį“ ar „sesę“, bet kaip atskirą asmenybę.

Dėl šios priežasties kai kurie vaikai netgi sąmoningai atsisako eiti tuo pačiu keliu – ne todėl, kad jiems ta veikla nepatiktų, o tam, kad aplinkiniai nelygintų su broliu ar sese. Pavyzdžiui, jei vyresnis brolis mokykloje garsėja kaip puikus plaukikas, jaunesnė sesė gali nenorėti eiti į tą patį plaukimo būrelį vien tam, kad jos nenuolat lygintų su broliu – ji galbūt rinksis šokius ar dailę, kur galės spindėti savarankiškai. Taigi, tėvams svarbu stebėti, ar bendrame būrelyje nė vienas vaikas nesijaučia „šešėlyje“. Jeigu pastebite, kad vienas visada dominuoja, o kitas ima vengti treniruočių ar rodo nepasitenkinimą, gali būti, jog atėjo metas pagalvoti apie atskiras veiklas.

Jei domitės, kada būtų tinkamiausias laikas pradėti leisti vaikus į būrelius, skaitykite mūsų naujausią straipsnį.

Skirtingi būreliai: savarankiškumas ir balanso paieškos

Kai kurios šeimos nusprendžia broliams ir sesėms parinkti skirtingus būrelius. Kuo tai gali būti naudinga? Visų pirma, tai padeda puoselėti vaikų individualumą. Kiekvienas vaikas – unikali asmenybė, turinti savo polinkius ir talentus, tad atskiros veiklos leidžia jiems visiškai atsiskleisti. Vienas vaikas gali lankyti dailės būrelį ir pasinerti į spalvų pasaulį, kitas tuo metu – futbolo treniruotes, išliejant energiją aikštėje. Kiekvienas turi savo erdvę tobulėti be tiesioginio palyginimo su broliu ar seserimi. Tai ypač svarbu, jei vaikai labai skirtingo temperamento ar domisi visiškai priešingomis sritimis – neverta versti abiejų dainuoti chore vien todėl, kad ten puikiai sekasi sesei, jei broliui daug labiau prie širdies yra, tarkime, šachmatai.

Leisdami vaikams rinktis savus būrelius, parodome, kad gerbiame jų pomėgius ir nesiekiame jų suvienodinti. Tyrimai atskleidžia, jog tėvų pastangos nevienodinti vaikų ir nesuplakti jų į vieną veiklą padeda sumažinti tarpusavio konkurenciją – kiekvienas jaučiasi vertinamas už savo unikalius pasiekimus. Dvynių auklėjimo specialistai taip pat rekomenduoja, kad net ir dvyniai turėtų turėti atskirų patirčių, pabrėžiančių jų skirtumus, – pavyzdžiui, jei netgi lanko tą patį sportą, tai žaidžia skirtingose pozicijose ar komandose. Kitaip tariant, net jei interesai sutampa, verta paieškoti būdų, kaip įnešti individualumo: skirtingi būreliai – vienas iš būdų tai pasiekti.

Ramesnė atmosfera, mažiau palyginimų. Kai vaikai lank skirtingas veiklas, namuose sumažėja tiesioginių palyginimų (“Jis gavo aukštesnį balą muzikos konkurse, o aš – ne”) ir galimo pavydo. Kiekvienas turi savo sceną, kur gali spindėti negalvodamas apie konkuravimą su broliu ar sese. Jei šeimoje būdavo aštresnė konkurencija, atskiri būreliai gali būti tikras išsigelbėjimas – kiekvienas vaikas galės mėgautis savo pasiekimais, o tėvai – džiaugtis kiekvienu atskirai. Pavyzdžiui, vieną savaitgalį visa šeima eina į sesės dailės darbų parodą, kitą – į brolio krepšinio varžybas. Taip vaikai mokosi džiaugtis vienas kito sėkme be tarpusavio varžybų: kai mano veikla kita, aš galiu būti tiesiog palaikantis žiūrovas brolio pasiekimuose, o ne varžovas.

Vaikų psichologijoje aprašomas reiškinys, kai jaunesnis vaikas renkasi visiškai priešingą kelią nei vyresnysis – tam, kad neužgožtų vienas kito. Ir tai gali būti sėkminga strategija: šeimoje užtenka dėmesio ir laurų visiems, nes kiekvienas jų užsitarnauja skirtingoje srityje. Pavyzdžiui, jei vyresnysis yra puikus sportininkas, jaunesnysis galbūt taps „šeimos muzikantu“ – tuomet kiekvienas jų gaus 100% tėvų dėmesio ir pagyrų savo srityje. Taip formuojasi pagarba vienas kito talentams, o ne varžymasis dėl to paties trofėjaus.

Skirtingi būreliai gali padėti vaikams plėtoti savarankiškumą, sumažinti konkurenciją ir leisti kiekvienam vaikui tobulėti savo tempu.

Saviraiška ir platesni įgūdžiai. Skirtingos veiklos taip pat reiškia, kad vaikai įgis įvairesnių įgūdžių. Vienas galbūt lavins kūrybiškumą teatro būrelyje, kitas – komandinio darbo įgūdžius žaisdamas komandiniame sporte. Kaip sakoma, “vienas protingas, kitas sportiškas” – nors iš tiesų abu gali būti ir protingi, ir sportiški, tačiau skirtingos veiklos leidžia kiekvienam labiau pagilinti savus gebėjimus. Vėliau gyvenime jiems bus lengviau pasidalyti patirtimis ir pasimokyti vienam iš kito: sesė gali išmokyti brolį kelių dailės triukų, o brolis – pamokyti sesę važiuoti riedlente. Taip šeimoje atsiranda daugiau įvairiapusiškumo. Be to, skirtingi būreliai = skirtingi draugų rateliai, skirtingi mokytojai.

Vaikai praleidžia truputį laiko atskirai vienas nuo kito, todėl labiau pasiilgsta ir grįžę namo turi daugiau naujienų, kuriomis gali pasidalinti. Ši sveika pertrauka tarpusavio santykiams gali būti naudinga, ypač jei namuose kyla daug pykčių – kai vaikai popietėmis pabūna atskirai, sumažėja trinties ir pavyduliavimo progų.

Organizavimo sudėtingumas. Vis dėlto tėvams pasirinkimas leisti vaikus į skirtingus būrelius reiškia didesnį krūvį. Reikia suderinti kelis tvarkaraščius: galbūt skirtingomis dienomis ar valandomis važinėti po miestą, ieškoti, kas nuveš vieną vaiką, kol esate su kitu kituose užsiėmimuose. Ne veltui vienas iš dažniausių argumentų už bendrą būrelį – “taip bus lengviau mums, tėvams”. Pasirinkus skirtingas veiklas, gali būti sudėtingiau ir finansiškai (du skirtingi būreliai – dvi atskiros įmokos, dažnai nėra „komplekto“ nuolaidos) – priešingai nei bendro būrelio atveju, kai, kaip minėjome, neretai taikomos kelių vaikų nuolaidos.

Taip pat tėvams tenka dalyti dėmesį: jei abu vaikai turi renginius tą pačią dieną skirtingose vietose, šeima turi „išsiskirti“ arba prioritetizuoti, kad abu jaustųsi palaikomi. Pavyzdžiui, kai sesė turi šokių pasirodymą, o brolis – krepšinio rungtynes tuo pačiu metu, tėtis galbūt vyks su vienu, mama – su kitu. Vaikui gali būti apmaudu, kad visi artimieji nesusirinko jo palaikyti, nors situacija suprantama. Vis dėlto daugelis šeimų randa išeičių: keičiasi, kas su kuriuo vyksta, filmuoja pasirodymus, kad paskui kartu pažiūrėtų, ar net pasitelkia senelius į pagalbą, kad nė vienas nesijaustų nuskriaustas dėmesio.

Gera žinia ta, kad auga ir vaikai – ilgainiui jie supranta, kad skirtingi pomėgiai reiškia ir tai, jog ne visuomet visi galės dalyvauti, ir išmoksta džiaugtis net ir tada, kai salėje sėdi ne visa šeima.

Mažiau bendrų patirčių. Dar vienas niuansas – pasirinkus skirtingus būrelius, broliams ir sesėms pritrūksta bendro pagrindo pasidalinti įspūdžiais. Jie nepatiria tų pačių nuotykių, todėl galbūt mažiau turės bendrų temų pokalbiams. Vis dėlto tai nereiškia, kad tarpusavio ryšys susilpnės – tiesiog jis formuosis ne per bendrą veiklą, o per palaikymą vienas kitam. Tėvų užduotis čia – skatinti vaikus domėtis vienas kito pasiekimais. Pavyzdžiui, nors brolis nelanko sesės teatro studijos, jis gali ateiti pasižiūrėti jos spektaklio ir po jo pagirti. Tuo tarpu sesė, neturėdama supratimo apie futbolą, gali nueiti su tėvais į brolio rungtynes ir jį palaikyti iš tribūnų.

Specialistai pataria ugdyti tokį įprotį nuo mažens – kad vaikams taptų natūralu dalyvauti vienas kito gyvenimo įvykiuose. Tai kuria šeimos vienybę: net jei mūsų pomėgiai skiriasi, mes vis tiek esame komanda ir džiaugiamės vieni kitų laimėjimais. Toks požiūris padės išvengti ir galimo atotrūkio: neretai vyresniam vaikui perėjus į kitą mokyklą ar būrelį, mažesnis jaučiasi paliktas – tačiau jei jis matys, kad galės ir toliau būti dalimi vyresniojo pasiekimų (kad ir kaip žiūrovas ar sirgalius), tas jausmas sumažės.

Kaip pasirinkti geriausiai tinkantį variantą?

Kiekviena šeima unikali, todėl universalaus atsakymo, ar geriau bendri, ar atskiri būreliai, nėra. Sprendžiant, kas tinka jūsų vaikams, atsižvelkite į kelis aspektus:

Vaikų norai ir pomėgiai. Pirmiausia paklauskite pačių vaikų – ką jie norėtų lankyti. Jei abu vaikai dega meile tam pačiam dalykui, nėra priežasties jų skirtini per prievartą. Tegul broliai ir sesės lanko tą patį būrelį, jei jiems patiems tai patinka – tuomet ir motyvacijos netrūks. Tačiau jei akivaizdu, kad vaikų interesai skirtingi (vienas nori šokti, kitas – konstruoti robotus), gerbkite šiuos skirtumus. Nebandykite „suvesti“ į vieną būrį vien dėl patogumo – verčiau pagalvokite, kaip praktiškai išspręsti logistiką, kad abu galėtų užsiimti tuo, kas juos iš tiesų džiugina. Vaiko akys blizga kalbant apie jo būrelį – tai geriausias rodiklis, kad pasirinkimas teisingas.
Tarpusavio santykiai. Įvertinkite, kokia yra brolių ir seserų tarpusavio dinamika. Jei jie iš prigimties labai artimi, ramiai sutaria, vyresnis linkęs globoti jaunesnį – bendras būrelis gali gražiai prigyti. Tačiau jei namie nuolat kunkuliuoja konfliktai, vaikai konkuruoja dėl kiekvienos smulkmenos, galbūt verta jiems skirti erdvės atskirai veiklai. Kaip minėjo specialistai, stipriam konkurencingumui geriau duoti atskirus kanalus pasireikšti, kad “linksma patirtis nevirstų dar vienu mūšio lauku”. Taip pat stebėkite, ar nė vienas vaikas neprisidengia broliu/sese: pavyzdžiui, drovesnis vaikas, visur eidamas kartu su drąsiu broliu, gali likti jo šešėlyje ir neišmokti veikti savarankiškai.
Amžius ir brandumas. Mažų vaikų (pvz., 4–6 m.) pasaulis dar labai glaudžiai susijęs su šeima – jiems gali būti lengviau ir jaukiau eiti į būrelį kartu su broliu/sese. Tuo tarpu paaugliams ar didesniems vaikams (pvz., vyresniems nei 10–12 m.) dažnai stipriau norisi autonomijos – jie patys mieliau rinksis, kur eiti, nepriklausomai nuo brolių ar seserų. Taip pat skirtingas amžius reiškia, kad vaikai greičiausiai pateks į skirtingas grupes net ir toje pačioje veikloje (pvz., skirtingo amžiaus plaukikų grupės). Tad jei jūsų vaikai labai skiriasi amžiumi, jau savaime gali tekti ieškoti skirtingų užsiėmimų arba bent jau skirtingų lygių toje pačioje srityje.
Logistika ir šeimos grafikas. Būkite realistai – įvertinkite savo šeimos dienotvarkę, galimybes nuvežti/parvežti, finansus. Jei turite ribotą laiką ar transporto galimybes, galbūt iš pradžių praktiškiau rinktis bent vieną bendrą būrelį. Kita vertus, šiuolaikinėje bendruomenėje tėvai dažnai talkina vieni kitiems – galbūt galite kooperuotis su kitų vaikų tėvais dėl pavežėjimo, padalinti pareigas su sutuoktiniu ar pasitelkti senelius. Svarbu, kad pasirinktas variantas nevargintų jūsų pačių taip, jog nebeliktų džiaugsmo stebint vaikų pasiekimus.
Bandymų laikotarpis. Nėra nieko blogo išbandyti įvairius variantus. Galite susitarti su vaikais, kad pabandysite vieną semestrą lankyti būrelį kartu, o kitą – atskirai, ir pažiūrėsite, kaip jaučiatės. Arba leisti vyresnėliui pradėti lankyti naują būrelį, o po kurio laiko paklausti jo – ar norėtum, kad prisijungtų ir brolis/sesė? Vaikų nuomonėbėgant laikui gali keistis: tai, kas atrodė baugu vienam eiti vienam, po metų gali tapti trokštamu savarankiškumu, ir atvirkščiai. Tad būkite lankstūs – stebėkite, kaip vaikai kinta, ir atitinkamai peržiūrėkite sprendimą.

Apibendrinimas. Nėra vienareikšmiško atsakymo, ar broliams ir sesėms geriau lankyti tą patį būrelį, ar skirtingus – kiekviena situacija individuali. Bendra veikla gali būti nuostabi patirtis, suteikianti bendrumo jausmą ir palengvinanti tėvams rutiną, tačiau ji taip pat gali kelti iššūkių dėl konkurencijos ar individualumo stokos. Skirtingi būreliai suteikia daugiau erdvės atsiskleisti kiekvienam vaikui atskirai ir sumažina varžymąsi, tačiau reikalauja daugiau organizacinių pastangų ir kompromisų iš tėvų pusės. Svarbiausia – įsiklausyti į vaikų poreikius ir rasti pusiausvyrą, tinkamiausią jūsų šeimai. Galų gale, tiek vienu, tiek kitu atveju galima pasiekti puikių rezultatų: vaikai augs laimingi, save realizuojantys ir turintys artimą ryšį su savo broliais bei sesėmis. O tėvų užduotis – kantriai juos lydėti šiame kelyje, drąsinti, suprasti ir kartu pasidžiaugti kiekvieno mažomis ir didelėmis pergalėmis.