Popamokinė veikla ir 2025 tendencijos: kaip planuoti sėkmingą būrelį šiandien?
2025-ieji – tai metai, kai švietimas, emocinė gerovė ir technologijų...
Būrelių organizatoriams
Gimnastikos būreliai vaikams: įvairios kryptys, nauda ir kaip išsirinkti tinkamiausią būrelį
Tėvų gidas
Turinys
Gimnastikos būreliai – tai ne tik sportas, bet ir smagi bei naudinga veikla vaikams, padedanti lavinti judesius, stiprinti sveikatą ir ugdyti pasitikėjimą savimi. Nenuostabu, kad gimnastikos būreliai sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Nesvarbu, ar vaikas svajoja apie varžybas ir medalius, ar tiesiog nori linksmai praleisti laiką po pamokų, gimnastika treniruotėse ugdo vaikų jėgą, lankstumą, pusiausvyrą bei pasitikėjimą savimi.
Be to, gimnastika turi daugybę skirtingų krypčių. Galima rinktis nuo klasikinės sportinės gimnastikos (būtent ją dažniausiai įsivaizduojame išvydę olimpinį gimnastų pasirodymą) iki estetiškos meninės gimnastikos ar net įspūdingos oro gimnastikos ore. Kaip nepasiklysti tarp visų šių pasirinkimų? Žemiau aptarsime populiariausias gimnastikos rūšis, jų skirtumus bei naudą vaikams. Taip pat pasidalinsime praktiškais patarimais tėvams, kaip pasirinkti geriausią gimnastikos būrelį jūsų vaikui.
Įvairios gimnastikos kryptys ir jų skirtumai
Gimnastika yra labai plati sporto šaka, apimanti įvairias disciplinas (kryptis). Kiekviena iš jų turi savo ypatybes, techniką ir žavesį. Gimnastikos būreliuose paprastai specializuojamasi į tam tikrą gimnastikos rūšį, todėl svarbu suprasti, kuo jos skiriasi, kad atrastumėte tinkamiausią variantą savo vaikui. Žemiau apžvelgiame keletą pagrindinių gimnastikos krypčių.
Sportinė (artistinė) gimnastika
Sportinė gimnastika – tai populiariausia ir geriausiai žinoma gimnastikos forma. Ši disciplina apima pratimus ant įvairių įrenginių. Mergaitės varžybose atlieka pratimus ant buomo, lygiagrečių (dvikovių) skersinių, atraminiame šuolyje ir laisvųjų pratimų (grindų) aikštelėje, o berniukai varžosi ant skersinio, lygiagrečių, arklio (beržinio arklio), žiedų, atraminio šuolio ir laisvųjų pratimų. Sportinėje gimnastikoje didžiausias dėmesys skiriamas atletiškumui, jėgai ir preciziškai technikai. Gimnastai demonstruoja sudėtingus akrobatinius elementus – šuolius, špagatus, apsisukimus ore, atsilenkimus ant įrenginių – ir yra vertinami už elementų sunkumą bei atlikimo tikslumą.
Skiriamieji bruožai: Sportinė gimnastika reikalauja didelės fizinės ištvermės ir jėgos. Vaikai lavina viso kūno raumenyną: rankų, kojų, liemens raumenis. Taip pat ugdoma pusiausvyra ir koordinacija – juk reikia išsilaikyti ant siauro buomo ar tiksliai nušokti ant žemės atlikus kelis suktukus ore. Ši gimnastikos rūšis išmoko vaikus disciplinos ir susitelkimo, mat kiekvienas pratimas turi būti atliktas labai tiksliai. Sportinė gimnastika yra ir individualus, ir komandinį dvasią ugdantis sportas – vaikai dažnai treniruojasi grupėse, palaiko vieni kitus per varžybas.
Meninė (ritminė) gimnastika
Meninė gimnastika (dar vadinama ritmine gimnastika) – tai grakšti, šokio ir sporto elementus jungianti disciplina, kurią dažniausiai renkasi mergaitės. Meninės gimnastikos pasirodymai vyksta ant grindų kilimėlio su muzikiniu fonu, o gimnastės atlieka pratimus naudodamos įvairius įrankius: juostą (kaspiną), lanką, kamuolį, kuokeles arba virvutę. Ši gimnastikos šaka labiausiai pabrėžia lankstumą, baleto elementus, plastikos grožį ir muzikalumą. Gimnastės vertinamos ne tik už techninius elementus, bet ir už meninę išraišką, judesių sinchronizaciją su muzika bei choreografijos kūrybiškumą.
Skiriamieji bruožai: Meninė gimnastika išsiskiria savo elegancija. Vaikai mokomi baleto pagrindų, todėl lavina laikyseną, graciją, mokosi judėti ritmingai. Labai akcentuojamas lankstumas – špagatai, mostai, gilūs atlenkimai yra kasdienė treniruočių dalis. Taip pat ugdoma rankų-akių koordinacija, nes reikia vikriai valdyti įrankius (mesti ir sugauti lanką ar kamuolį, sukti juostą ore ir pan.). Skirtingai nei sportinėje gimnastikoje, čia nevykdomi pratimai ant prietaisų – visas veiksmas vyksta ant grindų, o įrankiai tarsi „pratęsia“ gimnastės judesius erdvėje.
Akrobatinė gimnastika
Akrobatinė gimnastika – tai poromis arba grupėse atliekami įspūdingi gimnastikos pratimai. Šioje disciplinoje gimnastai ne tik atlieka akrobatinius elementus, bet ir kelia, laiko vieni kitus, sudaro „gyvas piramides“. Akrobatinėje gimnastikoje ypatingai svarbus komandinis darbas ir tarpusavio pasitikėjimas – partneriai turi idealiai suderinti judesius, kad išlaikytų pusiausvyrą sudėtingose figūrose.
Skiriamieji bruožai: Akrobatinės gimnastikos metu vaikai mokosi triukų, kuriems reikia porininko ar net kelių komandos draugų. Vieni gimnastai (dažnai mažesni, lengvesni) atlieka „skraidančių“ vaidmenį – juos meta į orą, jie lipa ant partnerių pečių ir pan. Kiti (dažnai vyresni, stipresni) būna bazės – jie išlaiko, pagauna, laiko ant savęs kitus. Todėl treniruotėse lavinama ne tik individuali jėga ir lankstumas, bet ir mokomasi sinchronizuoti judesius, ugdomas partnerių pasitikėjimas vienas kitu. Vaikai turi išmokti bendrauti, jausti komandos dvasią – čia vieno sėkmė priklauso nuo visų pastangų.
Oro gimnastika (aerobinė akrobatika ore)
Pastaruoju metu išpopuliarėjo ir vadinamoji oro gimnastika, kuri vaikams suteikia galimybę pasijusti tarsi cirko artistais. Oro gimnastika – tai pratimai atliekami ore pasikabinus ant specialių juostų, hamakų, lanko ar kitų kabančių įrenginių. Vaikai mokosi įvairių triukų ore: suktis šilkinėse juostose, kabėti žemyn galva prisilaikant lanku, daryti kūlversčius ore laikantis už audinio ir pan. Tai palyginti nauja, tačiau labai įdomi kryptis, dažnai siūloma šokių ar akrobatikos studijose.
Skiriamieji bruožai: Oro gimnastikos metu visas veiksmas vyksta ore, keliant kūną virš žemės. Vaikams tai be galo smagu – kas gi nenorėtų pasisupti ant juostos po lubomis! Tačiau ši veikla reikalauja nemažai fizinės jėgos, ypač rankų, pečių ir kūno centro (pilvo, nugaros) raumenų stiprumo, nes vaikas turi išlaikyti savo kūno svorį ore. Treniruočių metu lavinamas lankstumas, nes daugelį pozicijų ore lengviau atlikti turint gerą sąnarių paslankumą. Taip pat ugdoma drąsa – pratimai atrodo ekstremaliai, todėl vaikai mokosi įveikti savo baimes, žinoma, prižiūrimi trenerių ir su saugos priemonėmis. Oro gimnastika jungia akrobatiką su menine išraiška: dažnai atliekamos įspūdingos choreografijos su muzika, todėl vaikai lavina ir kūrybiškumą, artistiškumą.
(Pastaba: Be minėtų, egzistuoja ir kitų gimnastikos šakų – pavyzdžiui, šuoliai ant batuto (trampolino gimnastika), aerobinė gimnastika ar net gimnastinis parkūras. Tačiau gimnastikos būreliai vaikams dažniausiai siūlo aukščiau aptartas tradicines kryptis arba jų derinius. Kiekviena gimnastikos rūšis savaip žavi, o dauguma vaikų galiausiai išmėgina ne vieną – pavyzdžiui, sportinės gimnastikos pagrindus puikiai papildo akrobatikos ar batuto pratimai.)
Gimnastikos teikiama nauda vaikams
Gimnastika vadinama sporto šakų „karaliene“ ne be priežasties – ji visapusiškai lavina augantį vaiko organizmą. Štai keletas pagrindinių gimnastikos naudos aspektų vaikams, kuriuos pastebi ir specialistai:
Fizinė stiprybė ir sveikata: Reguliarios gimnastikos treniruotės pastebimai sustiprina vaiko raumenyną. Atlikdami pratimus vaikai auginą jėgą rankose, kojose, liemenyje. Taip pat gerėja lankstumas – sąnariai tampa paslankesni, raumenys tampresni, o tai apsaugo nuo traumų ir padeda augant kūnui išlikti taisyklingos laikysenos. Gimnastikos pratimai gerina ir kaulų tvirtumą, koordinaciją bei bendrą fizinę ištvermę. Be to, anksti pradėję sportuoti vaikai dažnai ugdosi sveikos gyvensenos įpročius visam gyvenimui.
Judesių koordinacija ir kūno kontrolė: Gimnastika reikalauja puikios koordinacijos – vaikas turi tiksliai suderinti įvairias kūno dalis atlikdamas sudėtingus judesius. Laikui bėgant labai pagerėja pusiausvyra (pvz., išmokstama išstovėti ant buomo nesvyruojant) ir erdvinis suvokimas. Tyrimai rodo, kad net trumpas gimnastikos kursas gali akivaizdžiai pagerinti 4–9 metų vaikų lankstumą, koordinaciją ir kojų jėgą. Šie įgūdžiai praverčia ne tik sporte – geresnė koordinacija padeda vaikams kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, važiuojant dviračiu, žaidžiant kitus sportinius žaidimus ar netgi tiesiog saugiau judant aplinkoje.
Pasitikėjimas savimi ir drąsa: Kiekvienas naujai išmoktas pratimas gimnastikoje – tai maža pergalė, kuri suteikia vaikui pasitikėjimo savo jėgomis. Pavyzdžiui, pirmą kartą padarytas kūlversčio apsivertimas ar nušoktas nuo aukštos atramos su trenerio pagalba vaikui parodo, kad jis pajėgus įveikti iššūkius. Gimnastika moko kantrybės ir atkaklumo – sudėtingi elementai neišmokstami per dieną, tad vaikas sužino, jog siekiant tikslo reikia įdėti darbo ir nepasiduoti, net jei iš pradžių nepavyksta. Visa tai formuoja stiprų charakterį ir „aš galiu“ požiūrį, kuris pravers ir moksluose, ir asmeniniame gyvenime.
Drausmė ir susikaupimas: Treniruotėse vaikai turi laikytis taisyklių, klausyti trenerio nurodymų, mokytis susikaupti prieš atliekant pratimą. Net ir patys judriausi mažyliai pamažu išmoksta nurimti, kai reikia, ir sutelkti dėmesį į užduotį. Gimnastikoje svarbi kiekviena detalė – pėdos padėtis, rankų laikysena, tad ugdoma disciplina bei atsakingumas. Šie įpročiai vėliau padeda vaikams mokykloje (lengviau išsėdėti pamokose, koncentruotis į užduotis).
Socialiniai įgūdžiai ir bendravimas: Nors dalis gimnastikos pasirodymų būna individualūs, treniruotės beveik visada vyksta grupėje. Vaikai bendrauja, mokosi dirbti komandoje (ypač akrobatinėje gimnastikoje ar komandinėse varžybose). Jie palaiko vieni kitus – ploja draugui atlikus sėkmingą šuolį, padrąsina, jei kas nepasiseka. Toks tarpusavio palaikymas kuria draugišką atmosferą – neretai gimnastikos salėje užsimezga tvirtos draugystės. Vaikai taip pat mokosi sveikos konkurencijos: varžybose stengiasi pasirodyti kuo geriau, bet sykiu džiaugiasi ir kitų pergale, supranta komandinio rezultato svarbą.
Kūrybiškumas ir saviraiška: Šis aspektas ypač ryškus meninėje bei oro gimnastikoje, kur judesys derinamas su muzika ir vaizduote. Vaikai per gimnastiką gali išreikšti save – savitą stilių, emocijas. Kuriant laisvą programą meninėje gimnastikoje ar atliekant oro akrobatikos improvizacijas, skatinamas vaikų kūrybiškumas, estetinis pojūtis. Tai tarsi menas, kuriame vaiko kūnas atlieka „piešėjo“ vaidmenį erdvėje.
Apibendrinant, gimnastika visapusiškai prisideda prie vaiko vystymosi – ne tik augina stiprų ir sveiką kūną, bet ir formuoja tvirtą charakterį, pasitikėjimą bei socialinius gebėjimus. Svarbiausia, kad vaikui tai būtų smagi veikla – tuomet nauda ateis natūraliai, per žaidimą ir džiaugsmą judėti.
Kokiame amžiuje kokia gimnastika tinkama?
Tėvams dažnai kyla klausimas: nuo kada galima leisti vaiką į gimnastikos būrelį ir ar skirtingoms gimnastikos kryptims galioja skirtingi amžiaus apribojimai? Gera žinia ta, kad gimnastika turi programų beveik visoms amžiaus grupėms – nuo kūdikių iki paauglių – tik svarbu pasirinkti tinkamą lygį.
Ankstyvas amžius (1–3 metai): Vos tik mažylis pradeda vaikščioti (maždaug nuo 1 metų) galima pradėti supažindinti jį su gimnastika žaidimų forma. Daugelyje sporto centrų yra vadinamosios „mama ir vaikas“ gimnastikos pamokėlės, kur tėvai mankštinasi kartu su 1–3 metų vaikais. Tokių užsiėmimų metu mažyliai mokosi paprastų dalykų: ropoti, ridentis, perlipti kliūtis, šokinėti ant minkšto pagrindo. Žinoma, tokio amžiaus vaikai treniruojasi žaisdami, o užduotys pritaikytos trumpam jų dėmesiui išlaikyti. Svarbiausia – sukurti teigiamą pirmą pažintį su sportu.
Ikimokyklinukai (3–6 metai): Maždaug nuo 3–4 metų dauguma vaikų jau gali lankyti atskiras gimnastikos pamokėles be tėvų pagalbos. Šiame amžiuje jie labai imlūs naujiems įgūdžiams, natūraliai lankstūs ir nebijo bandyti. Pratybos išlieka žaismingos, bet vaikai jau pradeda mokytis konkretesnių gimnastikos elementų: stovėti ant rankų prie sienos, atlikti paprastus šuoliukus ant batuto, išlaikyti pusiausvyrą einant mažuoju buomu ir pan.
Būtent 4–6 metų vaikams dažnai formuojamos pradedančiųjų grupės sportinėje ar meninėje gimnastikoje. Specialistai teigia, kad ~5 metų sulaukęs vaikas jau pakankamai subrendęs sutelkti dėmesį ir mokytis gimnastikos pagrindų nuosekliau. Meninėje gimnastikoje ypač svarbu nepraleisti šio lankstaus amžiaus tarpsnio – mergaitės anksti pradėjusios lankyti meninę gimnastiką lengviau pasiekia reikiamą lankstumą, išmoksta baleto pagrindų. Vis dėlto, treniruotės vis dar privalo būti žaismingos, kad vaikai neprarastų susidomėjimo.
Pradinukai (7–11 metai): Mokyklinio amžiaus vaikai (apie 6–11 m.) dažnai vadinami idealiais kandidatais gimnastikai. Jų kūnas jau pakankamai tvirtas, kad įvaldytų sudėtingesnius elementus, bet kartu vaikai lankstūs ir greitai perpranta naujus judesius. Šiame amžiuje galima pradėti ir sportinę, ir meninę, ir akrobatinę gimnastiką, net jei vaikas anksčiau nelankė gimnastikos – ugdymas pradedamas nuo pagrindų, o vaikai greitai pasiveja.
Daugelis gimnastikos klubų šio amžiaus vaikams siūlo dažnesnes treniruotes (pvz., 2–3 kartus per savaitę), jei vaikas nori tobulėti sparčiau ar ruoštis varžyboms. Oro gimnastika dažnai pradedama būtent apie 7–8 metus, kai vaikas jau pakankamai koordinuotas ir stiprus saugiai kabėti ant įrangos ore. Pradinukams gimnastika padeda lavinti discipliną ir pasitikėjimą – jie jau suvokia, kad tobulėjimas reikalauja laiko, tad mokosi kantrybės, siekia užsibrėžtų tikslų (pvz., išmokti stovėti ant rankų ar padaryti špagatą).
Paaugliai (12 metų ir vyresni): Nors dauguma gimnastų pradeda jauname amžiuje, paaugliui taip pat nėra per vėlu įsilieti į gimnastiką, ypač jei tikslas – ne olimpinis medalis, o gera fizinė forma ir smagus hobis. Vyresni vaikai gali rinktis pradedančiųjų grupes, pritaikytas jų amžiui – pavyzdžiui, yra specialių gimnastikos treniruočių paaugliams, kur mažiau akcentuojamas lankstumas (kurio jie galbūt nebeturi tiek daug kaip mažyliai), bet daugiau jėgos pratimų, akrobatikos. Paaugliai gali išbandyti ir akrobatinę gimnastiką (tapti „baze“ mažesniems partneriams), trampoliną ar netgi gimnastinį parkūrą, jei yra tokia galimybė. Svarbiausia – jų pačių motyvacija ir noro lygis. Gimnastika bet kuriame amžiuje gali pagerinti koordinaciją, laikyseną, suteikti džiaugsmo judėti, tad jeigu jūsų vyresnis vaikas susidomėjo, drąsiai skatinkite jį išbandyti!
Skirtingos kryptys pagal amžių: Apskritai visos gimnastikos kryptys turi programas įvairioms amžiaus grupėms, tačiau kai kurios specifinės rūšys turi minimalų rekomenduojamą amžių. Pavyzdžiui, meninę gimnastiką patariama pradėti prieš mokyklą ar ankstyvoje pradinėje mokykloje, kad būtų pasiektas reikiamas lankstumas. Sportinę gimnastiką vaikai sėkmingai pradeda 5–7 metų ir tęsia visą paauglystę. Akrobatinė gimnastika neretai pradedama ~6–8 m., kai vaikas jau supranta atsakomybę už partnerį. Oro gimnastika dažniau prieinama nuo ~7 metų dėl saugumo sumetimų (jaunesniems vaikams ji gali būti per sudėtinga fiziškai, be to, reikia gebėti ilgiau sukaupti dėmesį, laikytis taisyklių ore). Visgi tai nėra griežtos ribos – kiekvienas vaikas unikalus. Svarbiausia atsižvelgti į vaiko norus, fizinį pasirengimą ir skirti jį į amžių bei gebėjimus atitinkančią grupę.
Patarimai tėvams: kaip išsirinkti tinkamą gimnastikos būrelį
Rinkdamiesi gimnastikos būrelį vaikui, tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į keletą svarbių kriterijų. Štai praktiniai patarimai, padėsiantys išsirinkti geriausią variantą:
Trenerių kvalifikacija ir bendravimas: Treneris – bene svarbiausias veiksnys sėkmingai vaiko patirčiai sporte. Pasidomėkite, ar klubo treneriai turi reikiamą išsilavinimą, licencijas, patirties dirbant su vaikais. Geras treneris ne tik išmokys technikos, bet ir motyvuos, kurs pozityvią atmosferą. Pabandykite susipažinti: stebėkite, kaip treneris bendrauja per treniruotę, ar kreipia dėmesį į kiekvieną vaiką, ar giriant skatina, o ne baugina. Jūsų vertybės turėtų sutapti su trenerio metodais – vieni tėvai nori griežtesnės drausmės, kiti – laisvesnio ugdymo, tad raskite, kas tinka jūsų vaikui.
Materialinė bazė ir saugumas: Apžiūrėkite gimnastikos salę. Ar yra visos reikalingos priemonės: buomas, skersiniai, minkšti kilimėliai, batutas pradedantiesiems, poroloninė duobė saugiems šuoliams? Įranga turėtų būti pritaikyta vaikų ūgiui ir lygiui (pvz., žemesni buomai mažiems vaikams). Taip pat svarbu, kad įranga būtų tvarkinga, neapdaužyta – nuo to priklauso vaiko saugumas. Saugumas yra prioritetas: ar salėje pakankamai minkštų čiužinių prie įrenginių? Ar treneriai naudoja apsaugas, kai vaikas mokosi naujo triuko (pvz., laiko rankomis, kol vaikas daro salto)? Gerame klube visada laikomasi saugos taisyklių: įranga periodiškai tikrinama, treniruotėse būna asistuojantis personalas, vaikai mokomi taisyklingai kristi.
Švara ir tvarka: Nors gali pasirodyti smulkmena, švarus ir tvarkingas sporto klubas reiškia daug. Jei salė švari, kilimėliai prižiūrėti, persirengimo kambariai higieniški – tai rodo klubo administracijos rūpestį vaikų gerove. Mažieji sportininkai nemažai laiko praleidžia ant grindų, kilimų, tad svarbu, kad aplinka būtų švari. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar erdvė pritaikyta vaikams: ar nėra aštrių kampų, ar saugiai atitvertos žiūrovų zonos, ar palaikoma tvarka (daiktai nesimėto ant takelio, kur vaikas gali užkliūti).
Amžiaus ir gebėjimų atitiktis: Išsiaiškinkite, kokias grupes formuoja gimnastikos būrelis. Geriausia, kai vaikai suskirstyti pagal amžių ir pasirengimo lygį. Pavyzdžiui, 4–5 metų mažyliai turėtų treniruotis atskiroje pradedančiųjų grupėje, kur daug žaidimo. 8 metų naujokams gali būti atskiros pratybos, kad jie nebūtų kartu su jau 3 metus lankančiais bendraamžiais. Pasiteiraukite, kaip vyksta perėjimas į aukštesnį lygį – geras klubas turi aiškią programą nuo pradedančiųjų iki pažengusiųjų. Taip jūsų vaikas visada jausis komfortiškai – gaus tinkamą krūvį, mokysis su panašaus lygio draugais.
Klubo reputacija: Paieškokite atsiliepimų apie pasirinktas gimnastikos mokyklas. Galbūt pažįstate kitų tėvų, kurių vaikai lanko gimnastiką – paklauskite jų nuomonės. Internete, socialiniuose tinkluose dažnai galima rasti tėvų diskusijų, atsiliepimų apie trenerius. Teigiami atsiliepimai apie draugišką atmosferą, profesionalius trenerius ir vaikų pažangą – geras ženklas. Jei pasitaiko daug nusiskundimų (pvz., grubus bendravimas, daug traumų) – geriau tokios vietos vengti.
Klubo filosofija: varžybos ar pramoga? Įvertinkite, ko tikitės jūs ir jūsų vaikas. Kai kurie gimnastikos klubai orientuoti į aukšto meistriškumo sportą – vaikai ten nuo mažens ruošiasi varžyboms, treniruojasi dažnai ir intensyviai. Kitur – treniruotės labiau žaismingos, be didelio spaudimo rezultatui, svarbu smagus fizinis aktyvumas. Pabandykite per treniruotę pajausti atmosferą: ar ji labai konkurencinga, ar labiau atsipalaidavusi. Pasak ekspertų, itin griežtai į varžybas orientuotas klubas gali netikti mažam vaikui, kuris tiesiog nori sportuoti laisvalaikiu. Tad jei per apsilankymą matote, kad aplinka vaikui per daug įtempta, ieškokite kito – draugiškesnio ir linksmesnio – būrelio. Svarbiausia, kad vaikas jaustųsi laimingas ir norėtų eiti į treniruotes.
Patogumas: vieta ir laikas: Praktinis momentas – būrelio vieta ir tvarkaraštis. Geriau, jei sporto salė bus netoli namų ar mokyklos, kad nereikėtų ilgai važinėti kamščiuose. Pasidomėkite treniruočių laiku: ar jis patogus jūsų šeimos dienotvarkei, ar nesikerta su kitomis veiklomis. Taip pat išsiaiškinkite, kiek kartų per savaitę vyksta užsiėmimai, ar reikia įsipareigoti lankyti visus (kai kur galima lankyti lanksčiai). Optimali pradžia – 1–2 kartai per savaitę, kad vaikas priprastų, o vėliau, jei norės, galėsite dažninti.
Bandomoji treniruotė: Dauguma gimnastikos klubų leidžia naujokui apsilankyti bandomojoje treniruotėje. Būtinai pasinaudokite tokia galimybe! Tai padės suprasti, ar vaikui patinka treneris, ar jaučiasi drąsiai grupėje, ar patinka pati veikla. Taip pat ir jūs galėsite realiai pamatyti, kaip vyksta treniruotė, ar viskas atitinka jūsų lūkesčius. Geras ženklas, jei klubas noriai kviečia į bandomąjį užsiėmimą – vadinasi, neturi ko slėpti ir pats nori, kad tiktų abiem pusėm. Po pamokos paklauskite vaiko įspūdžių: ar buvo smagu, kas patiko, gal kas gąsdino. Vaiko entuziazmas – geriausias indikatorius.
Stebėjimas ir bendravimas: Pasidomėkite, ar tėvams leidžiama stebėti treniruotes (bent kartais). Kai kurie klubai turi laukimo zonas su langais ar net video transliacijas, kad tėvai galėtų matyti vaiko progresą. Tai suteikia ramybės jausmą, ypač pradžioje. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar treneriai bendrauja su tėvais: ar informuoja apie vaiko pasiekimus, galimus iššūkius, duoda patarimų ką tobulinti. Geras treneris taps jūsų partneriu auginant mažąjį sportininką – atviras bendravimas yra didelis privalumas.
Atradę gimnastikos būrelį, kuris atitinka šiuos kriterijus, greičiausiai būsite ramūs, kad jūsų vaikas – saugiose ir rūpestingose rankose. Nepamirškite, jog svarbiausia, kad vaikas jaustų džiaugsmą judėdamas. Tinkamai parinktas gimnastikos būrelis gali tapti mėgstamiausiu vaiko užsiėmimu, padėsiančiu augti sveikam, stipriam ir laimingam!
Išvada. Gimnastika – nuostabus pasirinkimas aktyviam vaiko laisvalaikiui. Ji siūlo daugybę skirtingų krypčių, tad kiekvienas vaikas gali atrasti, kas jam labiausiai patinka – ar tai būtų jėgą ir ištvermę ugdanti sportinė gimnastika, ar kūrybiška ir elegantiška meninė gimnastika, ar linksmas komandinis darbas akrobatikoje, ar unikalūs pojūčiai ore. Svarbiausia pradėti nuo gero, vaiko poreikius atitinkančio būrelio ir leisti vaikui mokytis bei tobulėti savo tempu, su palaikymu ir šypsena. Tuomet gimnastikos nauda atsiskleis visu gražumu – tiek vaiko kūnui, tiek sielai. Linkime sėkmės renkantis ir daug džiaugsmo gimnastikos kelyje!
Autorius
Marija Dambrauskaitė