Muzikos būreliai – smegenų treniruotė vaikams: kaip muzika lavina atmintį, intelektą ir discipliną

Tėvų gidas

Turinys

Ar žinojote, kad muzikos būreliai vaikams gali tapti tikra smegenų mankšta? Grojimas instrumentu ar dainavimas – tai ne tik smagus hobis, bet ir itin naudingas užsiėmimas visapusiškam vaiko vystymuisi. Tyrimai rodo, jog muzikinis ugdymas (muzikos pamokos mokykloje ar po pamokų lankomas būrelis) gerina vaikų atmintį, didina intelektą, ugdo savidiscipliną ir gebėjimą susikaupti. Šiame straipsnyje aptarsime, kokią naudą muzikos būreliai suteikia vaikų smegenims bei kaip muzika praturtina vaikų edukaciją ir papildo bendrą jų švietimą.

Muzika kaip vaiko smegenų mankšta

Muzikos pamokos veikia vaiko smegenis tarsi kryžminė treniruotė. Grojant ir klausant muzikos vienu metu aktyvinamos įvairios smegenų dalys: regos, klausos, motorikos centrai, emocijų ir atminties sritys. Neuromokslininkai pastebėjo, kad muzikos kūrimo metu „daugybė smegenų zonų suaktyvėja vienu metu“, o „grojant muzikos instrumentu į darbą įsitraukia kone visa smegenų žievė – ypač regos, klausos ir motorinė cortex dalys“ Reguliarios tokios kompleksinės “treniruotės” ilgainiui sustiprina įvairias smegenų funkcijas ir ryšius tarp jų.

Muzikos būreliai vaikams – lavina atmintį ir intelektą, padeda tobulėti tiek akademiškai, tiek asmeniškai.

Ilgalaikis muzikinis ugdymas daro apčiuopiamą poveikį smegenų raidai. Jaunesnio amžiaus vaikai, kurie bent metus lankė muzikos pamokas, pasižymėjo pastebimai kitokia smegenų raida negu tie, kurie muzikos nesimokė – fiksuota spartesnė tam tikrų smegenų struktūrų plėtra bei geresni atminties testų rezultatai. Taigi, muzikos būrelis – ne tik pramoga, bet ir galinga priemonė vaikų smegenims lavinti.

Stiprėja atmintis ir kalbiniai gebėjimai

Muzikos mokymasis tiesiogiai gerina vaiko atmintį. Mokydamasis naują melodiją ar akordų seką, vaikas nuolat kartoja ir kaupia informaciją, taip treniruodamas savo atminties mechanizmus. Ne atsitiktinai įvairūs tyrimai fiksuoja atminties patobulėjimus muzikuojančių vaikų grupėse. Pavyzdžiui, nustatyta, kad vaikai, kurie mokėsi muzikos, pasižymi geresne žodine atmintimi. Įdomu tai, jog muzikos pamokose lavinama atmintis vėliau atsispindi ir kitose srityse – Nacionalinių sveikatos institutų ir Kennedy centro mokslininkų tyrimas parodė, kad 8–12 metų mokiniai po tam tikro laiko muzikos užsiėmimuose demonstravo ženklų atminties pagerėjimą ne tik muzikuojant, bet ir įsimenant dalykus kitose pamokose. Vadinasi, muzikinė patirtis stiprina bendrus atminties “raumenis”, kurie padeda vaikui lengviau mokytis ir kasdieniame gyvenime.

Muzikos pamokos – prisideda prie vaikų smegenų vystymosi ir padeda ugdyti svarbius įgūdžius, tokius kaip kantrybė ir atsakomybė.

Be to, muzika lavina ir kalbinius įgūdžius, kurie glaudžiai siejasi su atmintimi. Muzikuojant tenka įsiminti dainų žodžius, pastabas, ritmines struktūras – visa tai gerina žodinę atmintį ir klausos pastabumą. Tyrimai netgi sieja ankstyvą muzikinį lavinimą su geresne kalbos tarimo tikslumu ir greitesniu skaitymo įgūdžių vystymus. Muzikos ir kalbos funkcijos smegenyse turi daug bendro – treniruodamas muzikinę klausą, vaikas kartu lavina gebėjimą skirti garsus ir foneminę atmintį, svarbią kalbai. Tad nenuostabu, jog muzikos pamokos padeda praplėsti vaikų žodyną ir gerina skaitymo gebėjimus, lyginant su bendraamžiais, kurie muzika neužsiima. Galima sakyti, muzika suteikia tvirtą pagrindą ne tik atminčiai, bet ir bendram kalbiniam vystymuisi.

Intelekto augimas: muzikos poveikis IQ ir pažintiniams gebėjimams

Vis daugiau tyrimų atskleidžia ryšį tarp muzikinio ugdymo ir didesnio intelekto. Mokslininkai E. Glenn Schellenberg atliktas tyrimas parodė, jog vos kelios savaitės muzikos pamokų gali statistiškai reikšmingai padidinti vaikų IQ. Muzikos mokymosi metu suintensyvėja smegenų veikla – tai patvirtina ir smegenų tyrimai, rodantys padidėjusį tam tikrų sričių aktyvumą bei net struktūrinius pokyčius (tam tikros sritys išryškėja, “ūgteli”) vaikams pradėjus groti instrumentu. Muzikinė veikla skatina abiejų smegenų pusrutulių sąveiką – dešinysis atsakingas už kūrybiškumą, kairysis – už kalbą ir logiką, tad grojant lavėja jų tarpusavio ryšiai. Muzikos pamokos tiesiogine prasme “padaro” vaikų smegenis sumanesnes, pagerindamos informacijos apdorojimo greitį ir gebėjimą spręsti sudėtingas užduotis.

Ne vien intelekto koeficientas auga – gerėja ir kiti kognityviniai gebėjimai. Muzikos mokymas ankstyvame amžiuje siejamas su stipresniu loginio mąstymo ir kalbos centrų išsivystymu. Pavyzdžiui, nustatyta, kad muzikinis ugdymas pagerina vaikų gebėjimą apdoroti kalbą ir logiškai mąstyti. Taip pat muzikuojančių vaikų grupėse fiksuojami aukštesni neverbalinio intelekto rodikliai – tyrimas su 8–11 metų vaikais parodė, kad lankiusieji muzikos būrelį pasižymėjo didesniu žodiniu IQ ir geresniu vizualiniu-erdviniu mąstymu nei nemuzikuojantys bendraamžiai. Muzikos mokymasis reikalauja analizuoti natas, ritmą, struktūrą – tai tarsi loginiai pratimai, ugdantys vaiko smegenų “raumenis” įvairiose srityse.

Muzikinis ugdymas – skatina vaikų kalbinius gebėjimus, gerina žodinę atmintį ir padeda pasiekti geresnių mokymosi rezultatų.

Dar viena sritis, kur pastebimas muzikos poveikis – akademiniai pasiekimai mokykloje. Muzikuojantys vaikai neretai pranoksta bendraamžius įvairiuose mokomuosiuose dalykuose. Tyrimai Jungtinėse Valstijose nustatė, kad mokiniai, lankantys muzikos pamokas, gauna geresnius pažymius bei aukštesnius standartizuotų testų balus lyginant su tais, kurie muzikos nesimoko. Pavyzdžiui, viename tyrime vidurinės mokyklos mokiniai, turintys muzikos išsilavinimą, geriau išlaikė matematikos ir skaitymo testus. Taip pat pastebėta, kad pradinukų muzikos užsiėmimai koreliuoja su aukštesniais raštingumo ir net rašybos gebėjimais. Muzika glaudžiai susijusi su matematika – suvokdami ritmą, vaikai išmoksta skaičiuoti intervalus, supranta dalis ir proporcijas, kas vėliau padeda matematikos pamokose. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog muzikinis ugdymas prisideda prie bendro intelektualinio vaiko potencialo atskleidimo – tiek humanitariniuose, tiek tiksliuosiuose moksluose.

Savidisciplina ir kantrybė – gyvenimiškos pamokos muzikos pagalba

Ne mažiau svarbi muzikos būrelių nauda – savidisciplinos ugdymas. Išmokti groti instrumentu reikalauja laiko, pastangų ir kantrybės. Vaikui tenka reguliariai praktikuotis, kartoti pratimus, kol pavyksta sklandžiai pagroti kūrinį. Šis procesas moko, kad norimi rezultatai neateina akimirksniu – reikia atkakliai dirbti ir išlaukti atidėto pasitenkinimo. Pavyzdžiui, smuiko pamokose vaikas pirmiausia turi išmokti taisyklingai laikyti instrumentą, nustatyti pirštų padėtį – tik tuomet pasigirs pirmieji švarūs garsai. Toks lėtas, nuoseklus progresas iš pradžių gali būti nelengvas, tačiau būtent jis formuoja kantrybės pamokas. Šiandien, kai vaikai pripratę prie greito rezultato (kompiuteriniai žaidimai, internetas), muzika tampa puikia atsvara – čia nėra trumpų kelių, tenka dirbti iš lėto, tad vaikas mokosi valdyti savo impulsyvumą ir išlaikyti pastovumą.

Muzikos būrelis taip pat padeda ugdyti vidinę discipliną ir atsakomybę. Reguliarios repeticijos įpratina vaiką prie darbo rutinos – jis turi pats prisiversti pasipraktikuoti, sekti mokytojo duotomis užduotimis. Taip formuojasi savarankiškumo įgūdžiai. Tyrimai patvirtina, kad muzikos mokymasis išties stiprina vaikų disciplinę: vaikai, kurie mokosi groti, išugdo didesnį pareigingumą, atidumą ir supranta atkaklaus darbo naudą. Jie realiai patiria, jog tik įdėjus pastangų (valandų valandas repetuojant) pasiekiamas norimas rezultatas – gražiai suskambantis kūrinys.

Tai suteikia pasitikėjimo savo jėgomis ir motyvuoja stengtis toliau. Įdomu, kad mokslinėje literatūroje randama ir tiesioginių įrodymų, jog muzika lavina savireguliaciją: vaikai, išlankę tam tikrą muzikos mokymo kursą, parodė gerokai geresnę impulsų kontrolę bei gebėjimą planingai siekti tikslo lyginant su vaikais, kurie muzikos nesimokė. Šie savikontrolės gebėjimai yra esminė savidisciplinos dalis. Taigi muzikinis ugdymas tampa neįkainojama gyvenimiška praktika – vaikas išmoksta dirbti nuosekliai, įveikti iššūkius ir nepasiduoti, susidūrus su sunkumais.

Dėmesio koncentracija ir susikaupimas

Dar vienas muzikinio ugdymo privalumas – tai dėmesio sutelkimo gebėjimų lavinimas. Muzikuojant reikia būti čia ir dabar: vaikas turi sekti natas, klausytis atliekamo garso, koordinuoti rankų judesius ir, pavyzdžiui, spausti fortepijono pedalo klavišą laiku. Visa ši veikla reikalauja intensyvaus susikaupimo, mokėjimo vienu metu apdoroti daug informacijos ir ignoruoti pašalinius trikdžius. Pradėję lankyti muzikos pamokas, vaikai dažnai pastebi, kad ilgainiui gali sutelkti dėmesį ilgesniam laikui, išblaškyti juos darosi sunkiau. Grojant instrumentu būtina visiška koncentracija, todėl tokia praktika natūraliai treniruoja vaiko dėmesio valdymą.

Moksliniai tyrimai taip pat patvirtina, jog muzika gerina vaikų dėmesio koncentraciją. Viename eksperimente vaikai po 30 min. trukmės aktyvaus muzikos užsiėmimo atliko specialų dėmesio testą – rezultatai parodė ženklų vaikų dėmesio kontrolės pagerėjimą, ko nebūta po analogiško laiko, praleisto žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Kitaip tariant, muzika pasirodė esanti veiksmingesnė už vaizdo žaidimus lavinant gebėjimą susikaupti ties užduotimi. Muzikos ritmas, melodija, harmonija savaime “gaudo” mūsų dėmesį – mokslininkai teigia, kad pasikartojantys ritmo modeliai ir muzikos struktūra padeda treniruoti smegenis greičiau perjungti ir išlaikyti dėmesį. Muzikuojant ugdomas ne tik susikaupimas, bet ir gebėjimas greitai persijungti (pvz., iš vienos melodinės linijos į kitą), kas vėliau praverčia atliekant įvairias užduotis.

Išvada: muzikos būreliai – investicija į vaiko ateitį

Akivaizdu, kad muzikos būreliai vaikams suteikia daug daugiau nei vien gebėjimą pagroti dainelę ar padainuoti – tai visapusiška investicija į vaiko intelektinę ir asmeninę raidą. Muzikos pamokos gerina atmintį, smegenų veiklą, padeda formuoti aukštesnius intelektinius gebėjimus, moko disciplinos, kantrybės ir sukaupti dėmesį. Šie įgūdžiai atsispindi ne tik muzikoje, bet ir kasdieniame gyvenime bei mokykloje: vaikai ima lengviau mokytis, tampa kūrybiškesni, labiau pasitikintys savimi ir atkaklesni siekdami tikslų. Muzikinis ugdymas puikiai papildo formalųjį švietimą – vaikas auga visapusiškai lavinamas, o vaikų edukacija praturtėja menine, emocine ir socialine patirtimi.

Skaitykite plačiau apie kūrybinių būrelių naudą vaikams šiame straipsnyje.

Jeigu svarstote, kokią popamokinę veiklą pasirinkti savo vaikui – muzikos būrelis yra vienas iš geriausių pasirinkimų. Tai hobis, kuris ne tik teikia džiaugsmo, bet ir neša ilgalaikę naudą vaiko smegenims bei asmenybės ugdymui. Kiekviena investuota valanda prie instrumento sugrįžta su kaupu: geresniais pažymiais, aštresniu protu, turtingesne siela ir išsiugdytais įpročiais, kurie lydės vaiką visą gyvenimą. Muzikos pamokos – tai dovana vaikui, atverianti duris į šviesesnę, kūrybingesnę ir sėkmingesnę ateitį.