Marija Dambrauskaitė 9 balandžio, 2025
Grįžti atgal

Popamokinė veikla ir 2025 tendencijos: kaip planuoti sėkmingą būrelį šiandien?

Būrelių organizatoriams

2025-ieji – tai metai, kai švietimas, emocinė gerovė ir technologijų pažanga susitinka viename taške – edukaciniuose vaikų būreliuose. Popamokinė veikla tampa nebe šalutine vaikų ugdymo forma, o viena svarbiausių priemonių formuoti vaiko asmenybę, gebėjimus ir emocinį atsparumą.

Būrelių organizatoriai šiandien turi žinoti daugiau nei tik savo sritį – jie tampa dalimi platesnio edukacijos ekosistemos tinklo. Tad ką būtina žinoti 2025 metais? Kokios edukacijos, socialinės ir technologinės tendencijos keičia žaidimo taisykles?

1. Technologijos – nuo LEGO iki dirbtinio intelekto

STEAM būreliai, edukaciniai žaidimai, virtualios realybės užsiėmimai, DI pagrįsti projektai – visa tai jau tapo nebe išimtimi, o norma. Lietuvoje vis daugiau būrelių siūlo pažintį su technologijomis – net ir regionuose.

Utenos rajone veikiantis robotikos būrelis „Vėjavaikiai“ laimėjo regionines „First LEGO League“ varžybas, parodydamas, kad net paprastos priemonės su aiškia metodika gali vesti į aukštus rezultatus.

Vaikai dalyvauja STEAM būrelyje – šiuolaikinė popamokinė veikla

Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia ir STEAM centrai, kuriuose organizuojami būreliai 3–4 klasių mokiniams. Tai ženklas, kad popamokinė veikla tampa platforma ne tik mokytis, bet ir kurti – svarbu, kad organizatoriai nesibaimintų technologijų, o su jomis draugautų.

Be to, Stovyklos.lt duomenimis, viena sparčiausiai populiarėjančių stovyklų kategorijų 2025 metais – tai stovyklos, susijusios su technologijomis.

📌 Organizatoriui: siūlyk teminius mėnesius – „DI savaitė“, „STEAM iššūkis“, eksperimentų laboratorijos – net jei neturite brangios įrangos, galite ugdyti mąstyseną ir kūrybiškumą.

2. Emocinė sveikata – ugdymo pamatas

2025 m. emocinė sveikata tampa ne tik svarbia edukacijos dalimi, bet ir viena pagrindinių sąlygų vaikui augti saugioje aplinkoje.

OECD analizė patvirtina, kad vaikai, dalyvaujantys meninėje ar socialinėje popamokinėje veikloje, turi aukštesnį kūrybiškumo, savirefleksijos ir emocinio atsparumo lygį, nepriklausomai nuo socialinės padėties.

Taip pat svarbu kurti saugią aplinką vaikų emocijoms reikštis. Būrelis – tai erdvė, kur vaikas gali ne tik išmokti piešti ar programuoti, bet ir būti išgirstas, priimtas bei suprastas.

Vaikas kuria piešinį būrelyje – emocinės sveikatos stiprinimas per edukaciją

📌 Ką daryti? Įtraukite paprastus emocijų atpažinimo žaidimus, aptarimus po veiklos, kur vaikas galėtų pasidalinti, kaip jautėsi. Taip ugdoma savirefleksija ir pasitikėjimas savimi.

3. Būrelių administravimo automatizavimas: efektyvumas, laikas ir augimas

Augant būrelių skaičiui, organizatoriams tenka rūpintis ne tik veiklų turiniu, bet ir registracijomis, atsiskaitymais, lankomumo apskaita bei komunikacija su tėvais. Visa tai užima laiką, atima dėmesį nuo esmės – darbo su vaikais.

Todėl viena iš ryškėjančių tendencijų 2025 m. – automatizuotos būrelių valdymo sistemos, kurios padeda suvaldyti administravimo chaosą ir išlaisvina laiką turiniui.

📌 Organizatoriui tai reiškia: mažiau administravimo, daugiau laiko planuoti edukacinius sprendimus, lankstesnis būrelio augimas ir profesionali tėvų patirtis.

Be to, tokios sistemos kaip Exoclass padeda profesionalizuoti veiklą ir pagerinti vartotojų patirtį – tai svarbu tiek partneriams, tiek finansuotojams, kurie ieško skaidrių, patikimų organizatorių.

4. Regioniniai skirtumai – misija „edukacinis balansas“

Nors popamokinė veikla vis aktyviau plėtojama, Lietuvoje vis dar egzistuoja ryškūs regioniniai skirtumai.

Remiantis Jaunimo reikalų agentūros tyrimu, daugelyje regioninių mokyklų vis dar vyrauja klasikinės veiklos – choras, menai, rankdarbiai, o naujų temų – nedaug.

Nuo 2024 m. LINEŠA atsisakė būrelių organizavimo funkcijų, perduodama šį vaidmenį savivaldybėms. Tai reiškia didesnį lankstumą, bet kartu ir poreikį iniciatyvai iš pačių organizatorių.

📌 Patarimas: analizuokite vietos vaikų ir tėvų poreikius. Vieni norės technologijų, kiti – gamtos pažinimo ar emocinės gerovės būrelių. Pritaikykite turinį savo regionui.

5. Finansavimas – nuspėjamumo mažai, bet galimybių yra

Finansavimas vis dar yra jautriausias taškas. Net puiki iniciatyva gali neišvysti dienos šviesos, jei trūksta resursų.

JAV Ilinojaus valstijoje pavėluotas 50 mln. dolerių finansavimas 2025 m. nutraukė daugiau nei 27 000 vaikų galimybę lankyti užklasines veiklas.

Lietuvoje situacija geresnė, tačiau NVŠ krepšeliai paskirstomi ne visuomet efektyviai – kai kurios programos lieka nefinansuotos dėl per mažo susidomėjimo ar administracinių klaidų.

Švietimo industrijoje vis dažniau naudojamos administracinės sistemos, tokios kaip Exoclass, kurios padeda organizacijoms paspartinti NVŠ sutarčių pasirašymo procesą. Šios sistemos nuima administracinę naštą nuo būrelių administratorių, automatizuoja procesus ir leidžia sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia – vaikų ugdymą.

Automatizuoto NVŠ sutarčių pasirašymo galimybės su Exoclass - sumažinkite administracinę naštą ir pagreitinkite procesą.


Daugiau apie automatizuotą NVŠ sutarčių pasirašymą skaitykite čia.

📌 Praktinis žingsnis: paruoškite 1–2 NVŠ programų paketus, kuriuos galite pateikti skirtingoms savivaldybėms. Įtraukus pavadinimas, aiškus rezultatas ir naudą apibrėžiantis aprašymas – padės jums išsiskirti.

6. Tėvai – ne auditorija, o partneriai

Šiuolaikiniai tėvai – kritiški, domisi turiniu, ieško prasmės. Jie nori, kad jų vaikai ne tik „užimtų laiką“, bet ir augtų kaip asmenybės.

Popamokinė veikla jiems yra investicija, todėl jūsų būrelis turi turėti vertės pasiūlymą: ką vaikas išmoks? Kokias emocijas patirs? Kaip vystysis jo socialiniai įgūdžiai?

Plačiau apie emocinę naudą, kurią vaikams suteikia būreliai, rasite šiame straipsnyje.

📌 Patarimas: organizuokite tėvų įtraukimo vakarą, pristatykite mokinių darbus, filmuokite mažus video iš veiklų. Tai kuria ryšį ir padeda tėvams jausti, kad jie prisideda prie savo vaiko kelionės.

7. Edukacijos ateitis: tarp individualizavimo ir bendruomeniškumo

Vienas iš ryškiausių 2025 m. švietimo tendencijų – individualizuotos ugdymo patirtys. Vis daugiau kalbama apie tai, kaip svarbu leisti vaikui eiti savo tempu, pasirinkti tai, kas jam įdomu, ir kurti asmeninę mokymosi trajektoriją.

Popamokinė veikla yra ideali terpė tokiam ugdymui – joje galima taikyti lanksčius metodus, teminius ciklus, siūlyti vaikams rinktis veiklų kryptį ar net patiems inicijuoti projektus.

Mokytojas bendrauja su vaiku – emocinės sveikatos ugdymas popamokinėje veikloje

Pavyzdžiui, vienoje Vilniaus mokykloje organizuojamas „Atvirų projektų būrelis“, kur mokiniai patys siūlo veiklos temas – nuo dronų programavimo iki komiksų kūrimo. Būrelio vadovas tik moderuoja ir padeda įgyvendinti idėjas.

📌 Ką gali padaryti organizatorius? Įtrauk vaiką į programos planavimą. Savaitės ar mėnesio pradžioje surenk apklausą – kokių temų jie nori, kokie projektai įdomūs. Taip kursi asmeniškai prasmingą edukaciją.

Tačiau svarbu neužmiršti ir kitos medalio pusės – bendruomeniškumo. Nors personalizavimas svarbus, vaikams taip pat būtina priklausyti grupei, jaustis komandos dalimi. Vaikų emocijos, pasitikėjimas kitais, empatija – tai ugdoma tik socialinėje sąveikoje.

Būrelis, kuris leidžia išreikšti save ir kartu būti bendruomenės dalimi, kuria stiprų emocinį pagrindą vaiko raidai. Čia svarbu taikyti įvairias veiklos formas – tiek individualias, tiek grupines: bendri pasirodymai, dirbtuvės, kūrybiniai projektai.

📌 Praktinis pavyzdys: galima organizuoti „mini parodą“ ar „savaitės projektą“, kur kiekvienas vaikas prisideda savo indėliu – piešiniu, kūriniu, pristatymu. Tokie momentai stiprina ir asmeninę motyvaciją, ir priklausymo jausmą.

Tad 2025 m. organizatoriams teks svarbi užduotis – rasti balansą tarp asmeninių vaikų poreikių ir grupinės edukacinės patirties. Tai ne formulė, o procesas. Tačiau būtent čia glūdi didžiausia popamokinės veiklos galia – padėti vaikui būti savimi, kartu mokantis būti su kitais.

Pabaigai

Popamokinė veikla nėra tik „po pamokų“ veikla. Ji – pilnavertė edukacijos dalis, formuojanti vaikus kaip kūrybingas, sąmoningas ir atsparias asmenybes.

Būrelių organizatoriai šiandien turi galimybę tapti pokyčių katalizatoriais – tais, kurie ne tik organizuoja veiklą, bet ir formuoja bendruomenes, įtraukia šeimas, ir kuria pridėtinę vertę ateičiai.

Dirbkime taip, kad kiekvienas būrelis būtų daugiau nei užsiėmimas – tai būtų vieta, kur auga vaiko pasitikėjimas, įgūdžiai ir emocinė sveikata.

Šaltiniai

Automatizuotas NVŠ valdymas. (2025, March 21). Exoclass. https://exoclass.lt/nvs-valdymas/

JONAVOS ŽINIOS. (2024, August 21). LINEŠA atsisako būrelių ir koncentruosis į pagrindines funkcijas. JONAVOS ŽINIOS. https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/linesa-atsisako-bureliu-ir-koncentruosis-i-pagrindines-funkcijas

Neformaliojo švietimo veiklos. (2024). Utena.lm.lt. https://svietimas.utena.lm.lt/TVS/neformaliojo-vaik-vietimo-nv-krepelis-/neformaliojo-vaik-vietimo-program-veikla

Smylie, S. (2025, March 19). Illinois advocates call on state to release $50 million for after-school programs. Chalkbeat. https://www.chalkbeat.org/chicago/2025/03/19/illinois-afterschool-programs-funding-delays-legislation/

Social and emotional skills. (2024). OECD. https://www.oecd.org/en/topics/sub-issues/social-and-emotional-skills.html

SOCIALINĖ ATSKIRTIS LIETUVOJE. (2022). Retrieved April 9, 2025, from https://jra.lt/uploads/situacijos-analize-socialine-atskirtis-lietuvoje-2022-1.pdf

Marija Dambrauskaitė
Marija Dambrauskaitė